Proto pasaulio subtilybės.

Tikroji stebuklų šalis yra širdyje

Laikas, erdvė, planai, ateitis, praeitis – visa tai egzistuoja proto pasaulyje. Žinios apie viską egzistuoja proto pasaulyje. Kuo daugiau žinių, tuo daugiau nežinios, kas iš tikrųjų esi. Tuo daugiau susimaišymo, nes pasiklystame informacijoje ir istorijose apie tai, kas iš tikrųjų yra tikra. Galvojame, kad žinome viską, nors iš tikrųjų nežinome nieko. Taip įtikime savo žiniomis, kad jos pradeda valdyti mūsų gyvenimą. Patikime, kad norėdami būti saugūs, turime viską kontroliuoti, viską žinoti, kas bus, kaip bus. Ir blogiausia yra tai, kad patikime, jog žinome geriausiai, kaip viskas turi būti, kas yra teisinga, o kas ne. Tai didžiulė iliuzija, į kurią nugrimztame pamiršę savo tikrąją esatį. 

Stebėti protą gali visi, tačiau tik maža dalis žmonių tai praktikuoja iš tikrųjų. Didžioji dalis naiviai tiki proto istorijomis, savo mintimis ir tai normalu, nes taip susikuriame iliuzinį saugumo pojūtį. Nes kas gi bus, jeigu suvoksi, kad iš tikrųjų visa tai netikra? Pasakysiu visiškai atvirai – aš nieko nežinau, absoliučiai nieko nenutuokiu apie gyvenimą. Nežinau, kas aš, kas tu, kas mes visi. Nes to neįmanoma paaiškinti, išmatuoti, pavadinti. Ir kam to reikia? Man gera būti nežinojime, nes tuomet esu atvira ir į mano esatį gali ateiti visa visata bei parodyti man viską, kas iš tikrųjų yra tiesa. Kai žmogus viską žino, jis yra pilnas indas ir kartu uždarytos durys visatai ir Dievui. Į nežinomybę drįsta žengti vienetai. Dar mažiau sugeba išbūti nežinomybėje didžiają laiko dalį ir stebėti, kaip per juos vyksta gyvenimas. Ne jie veikia gyvenime, o leidžia gyvenimui vykti per juos. Kas tuomet vyksta? Protas būna antrame plane, o viskam vadovauja širdis, kuri tiesiog jaučia. Ir ji labai aiškiai jaučia, kuria kryptimi judėti, kas malonu, o kas verčia atsitraukti. Širdis, tas vidinis auksinis kompasas, veda į stebuklų šalį. 

Su tuo, kad savyje turiu tokį stebuklingą mechanizmą pirmą kartą susipažinau prieš 5-erius metus. Nuo tada mano gyvenimas labai labai pasikeitė. Kelionės po visą pasaulį, pažintys su pačiais nuostabiausiais žmonėmis, įvairūs mistiniai patyrimai, Dievo patyrimas, gyvenimo stebuklo suvokimas, perėjimas į visiškai sveiką gyvenseną, santykių harmonizavimas ir beribė gausa. Štai kur atvedė mane šis kompasas, kuriuo vis dar vadovaujuosi ir dėl to šiuo metu esu atsiskyrusi „Dievo trobelėje“ ant upės kranto, toli nuo civilizacijos, atsiribojusi nuo visų medijų, socialinių tinklų ir rašau tik šiuos puslapius. Kaip čia atsidūriau? Nes per ilgai užsibuvau proto pasaulyje ir kompasas labai griežtai parodė, ką turiu daryti, kad vėl grįžčiau į tiesą, kad tik ši akimirka yra tai, kas tikra. Kad tik meilė yra tiesa. Ir vau kaip gera! Kaip gera grįžti namo ir jausti save.  

Pasiklysti proto pasaulyje labai lenga. To net nepastebime. To kartais nepastebi net ir įgudę sąmoningumo meistrai. Šį mechanizmą sukūrėme mes patys tam, kad galėtume patirti realybės iliuziją, nes kitu atveju šis patyrimas būtų neįmanomas. Todėl jis yra tobulas! Jis žino kaip apeiti visas kliūtis, kad panardintų mus užmarštyje, nes juk patys to norėjome. Taip pat kaip ir norime prisiminti tai, kas esame iš tikrųjų. Ir lygiai taip pat veikia idealusis visatos mechanizmas, kuris mums siunčia priminimus apie mūsų tikrąją prigimtį. Tik ar juos matome, ar ignoruojame?

Paprastas dalykas – tiesiog atsisėsk ir būk dabartyje. Bent 15 minučių. Užsimerk, stebėk aplinkinius garsus, savo širdies plakimą ir žiūrėk, ką tuo metu darys tavo protas? Taip pasitreniravęs kiekvieną dieną, įprasi protą stebėti vis dažniau. Nes iš tikrųjų niekur nėra dramos, tik prote. Niekur nėra problemų, tik prote. Ir mes gyvename proto pasaulyje, apsidairykime! Kiek  daug įvairių ir tikrai labai keistų dalykų vyksta. Atrodo, kad pasaulis serga rimta šizofrenija. Nes šitas protas jau taip pervargęs, kad nieko kito negali sukurti, tik destrukciją. Bet gera žinia ta, kad jeigu leisi sau suvokti savo protą ir leisi jam būti antrame plane, tavo gyvenime pradės vadovauti širdis. Ir jeigu tai įvyks tavo gyvenime, įvyks ir dar daugelio žmonių gyvenime. Taip po truputi galbūt galės įvykti kažkas visai smagaus, nes realybė yra tavo atspindys.

Labai dažnai naudojama frazė: „Jei nori pakeisti pasaulį – pradėk nuo savęs“. Nenori pakeisti pasaulio? Dar geriau! Bet kokiu atveju būti dabartyje verta. Nes niekas kitas neegzistuoja. Ir gali sau pasakoti tūkstančius istorijų, kad yra kitaip, bet giliai viduje juk žinai, kad tai tiesa, tiesiog inercija tokia stipri, kad protas bet kokiais būdais priešinasi šiai paprastai žinutei. 

Tiesiog stebėk kas vyksta tavo galvoje, dabar. Be jokio vertinimo. Nes juk iš tikrųjų tai nerealiai fainas tas mūsų protas, turi tokį didelį potencialą kurti, tiesiog šiek tiek pavargo ir mes galime pasiūlyti jam poilsį. Tuo tarpu pajusime savo širdį, kuri labai tyliai ir nuolankiai laukia savo eilės parodyti mums tą stebuklų šalį, kurioje gyvena tiek daug meilės ir gėrio.

Nenustebk, kad dabartyje gali iškilti daug sunkių emocijų. Leisk sau su jomis susitikti lygiai taip pat su visišku priėmimu ir meile. Tai energijos, kurios labai ilgai laukė tavo dėmesio, kad pagaliau galėtų išsilaisvinti. Leisk sau jausti. Pagaliau leisk sau nebegalvoti, o tiesiog jausti tai, kas yra dabar. Ir stebėk, tiesiog stebėk viską iš ramybės pozicijos. Kartais gali būti labai intensyvių momentų, aš tai puikiai žinau, nes buvau ten daugybę kartu. Ir esu dabar su tavimi, jeigu tau reikia palaikymo. Apglėbiu tave meilės skraiste ir šnabždu tau į ausį, kad esi visiška šviesa, meilė ir kokia didžiulė tavo drąsa, kad pasirinkai visą tai išgyventi, patirti ir per tai atpažinti, kas tu iš tikrųjų nesi. Nes juk kaip kitaip galėtum pažinti tai, kas iš tikrųjų esi. 

Leisk sau būti dabartyje ir patirti viską, kas iškyla. Kuo dažniau tai darysi, ne tik žymiai palengvinsi savo gyvenimą, bet ir užkirsi kelią ligoms, kurios būtų pasireiškusios dėl to, kad kūnas kaip talpykla laikė savyje visas šias emocijas. O emocijas mes laikome ne tik savo, bet ir savo tėvų, artimųjų, savo ankstesnių įsikūnijimų. Daug ten visko yra, tačiau esatyje tai ištirpsta, nes į savo gyvenimą įsileidžiame pačią galingiausią jėgą, kuri egzistuoja šioje visatoje. Dievas egzistuoja tik šioje akimirkoje, niekur daugiau. Visur kitur – proto pasaulis, kurį sukūrėme mes. 

Nežinojimas – tai raktas į visatą. Tiesiog gali garsiai sau ištarti: „Nuo šiol aš nieko nežinau, visata, vesk mane pačiu harmoningiausiu keliu tam, kad išlaisvinčiau savo didžiausią potencialą. Aš pasitikiu tavimi besąlygiškai“. Ir iš tikrųjų sąžiningai savo viduje įsipareigok pasitikėti viskuo, kas vyksta ir atsiverti nežinomybei. 

Aš dabar esu didžiausia dabarties fanė (na dar ir Taylor Swift fanė :D). Tikrai tai atrodo toks paprastas dalykas, bet toks galingas! Jau kurį laiką stebiu, kaip nuostabiai ir labai labai efektyviai ji veikia ir gydo. Geriausiai visgi gamtoje, nes čia gyvybės energija labai stipriai padeda pajusti dabartį. Ir tuomet atsiveria tarsi tarpdimensinis grožis, kuris jaučiasi kaip jausmas širdyje, tačiau įmanoma tai matyti ir vizualiai. Spalvos tampa ryškesnės, sodresnės, viskas prisipildo meilės dvelksmo. 

Šįryt turėjau įdomią patirtį, kai gulėdama lovoje akimirksniu perėjau į astralinį pasaulį. Tiesiog pasukau save tiesiai į lovą ir ten buvo ne lova, o begalinė tarpdimensinė erdvė. Neįtikėtini garsai, faktūros, formos. Ir tai galime patirti mes visi, aiškiai suvokdami, kad mūsų kūnas nėra vienintelė egzistencijos forma, todėl ir šis pasaulis nėra vienintelis, kuriame patiriame save. Tačiau viskas vyksta palaipsniui, kiekvienas iš mūsų turime sau paruošę idealų planą, kaip patys budiname save. Būkite budrūs ir stebėkite realybę aplink save. Būkite dabartyje ir leiskite sau nieko nežinoti. Tai jau artėja prie jūsų. Myliu jus, mano kosminiai broliai ir sesės. Kaip gera būti čia kartu su jumis.

Ieva Žigonė

2020/08/10

Redagavo Eglė Norkienė

Su mumis susisiekti galite rašydami el. paštu info@sanvaja.lt