Neįtikėtinose svajonėse.
Tu ir aš, esame amžinoje meilėje

Šiuo metu laiką leidžiu Dievo trobelėje, kaip iš to filmo „Trobelė“. Čia esu visiškai viena, be jokių planų, užduočių, tiesiog esu, bet vyksta tiek daug, kad kiekvieną dieną galiu parašyti apysaką, todėl ir rašau, pirmiausia sau, bet galbūt surezuonuos ir tau.

Buvo metas, kai buvau visiškai nusivylusi meile ir ja netikėjau. Netikėjau, kad egzistuoja ta taurioji meilė, apie kurią kuria filmus. Mano realybėje ji buvo nereali, to nepatirdavau, visos „meilės“ labai greitai išgaruodavo, todėl buvau nusprendusi, kad tai – tik pasaka vaikams prieš miegą. O kiti, kas tikina, kad yra absoliučioje meilėje ilgalaikiuose santykiuose, tik apgaudinėja visus aplinkui ir svarbiausia save, giliai viduje turbūt būdami visiškai nusivylę vienas kitu ir besitenkinantys tik pripratimu. Labai ilgai tikėjau šia idėja ir daugybę kartu bandžiau pati sau įrodyti, kad ji yra teisinga, nes neva mano meilė vyrui jau baigėsi. Nesuskaičiuoju, kiek daug kartų bandžiau save tuo įtikinti ir vis nesėkmingai, nes kiekvieną kartą, kai jau norėdavau viską baigti, jis į mane žiūrėdavo su tokia meile ir priėmimu, kad man nebelikdavo nieko kita, kaip tik paleisti tas nesąmones ir susitikti su tiesa, kad meilė iš tikrųjų egzistuoja. Tačiau man vis reikėdavo naujų įrodymų. Testavau meilę daugybę kartu. Nes juk negali būti taip tobula, taip gerai. Nors pačiose nerealiausiose svajonėse visgi įsivaizduodavau amžiną meilę…

Pradėjus eiti sąmoningumo keliu keitėsi mano ir vyro santykiai, ir iš baimės būti nuogiems vienas prieš kitą perėjome į drąsą nuolat atvirai kalbėtis apie savo jausmus bei išgyvenimus, kad ir kokie jie būtų. Vyko stiprus mūsų abiejų gijimas santykiuose, ypač kai suvokėme, kad iš tikrųjų visai nepažįstame žmogaus, su kuriuo sumainėme žiedus. Vyko giliausių žaizdų atvėrimas, gydymas ir galiausiai nuolat stiprėjanti tarpusavio sąjunga.

Kai visai neseniai nusprendžiau keliauti į atsiskyrimą ir kažkurį laiko tarpą dėl dvasinio augimo susilaikyti nuo bet kokios seksualinės veiklos, tikrai nesitikėjau, kad mano vyras mane supras ir palaikys. Nors aplinkiniams kilo didžiausių klausimų, tačiau ne mums. Nuo pat pirmų dienų iš savo vyro nesulaukiau nieko kito, tik didžiulio palaikymo ir absoliutaus aiškumo, kad būsime kartu, nes visų pirma esame sielos, o ne kūno partneriai. Ir ši pozicija man labai daug reiškia – jeigu vyras yra su manimi vien todėl, kad aš esu, be jokių seksualinių santykių, tai man reiškia amžiną meilę. Tai man reiškia tikrą meilę, kuri vaizduojama filmuose ir dainose.

Šis atsiskyrimo poreikis veržėsi giliai iš mano sielos ir taip pat sulaukiau labai
aiškios rekomendacijos iš Dieviškosios Sąmonės. Protas tikrai piešė daug įvairių scenarijų ir, visų pirma, skyrybų scenarijų, kurio visai nebijojau, nes labai pasitikiu visatos vedimu. Jeigu man kyla labai aiškus jausmas apie kažkokį konkretų veiksmą ir esu tikra, kad jį padiktavo Didžioji Dvasia, aš seku šiuo jausmu nepaisant nieko, nes žinau, kad jis mane veda teisingai, kaip jau daugybę kartų mano gyvenime. Todėl žinojau, kad mano sielai tai tikrai reikalinga. Tikrai nesitikėjau, kad šis sprendimas padės man įvertinti, kokią nuostabią meilės dovaną aš turiu savo gyvenime. Pačios tyriausios meilės, kuri gali būti tarp vyro ir moters. Man pačiai labai netikėta, kokius atradimus patiriu būdama šioje Dievo trobelėje, visiškame atsidavime ir pasitikėjime. Esu sustabdžiusi visą savo veiklą, nes lygiai taip pat tokį nurodymą labai aiškiai gavau iš aukščiau, todėl šie puslapiai yra vienintelė man likusi bendravimo su pasauliu priemonė ir, atrodo, taip bus kurį laiką.

Labai noriu padėkoti savo vyrui Rolandui už buvimą mano širdies, kūno ir sielos riteriu. Kartais atrodo, kad nesu verta tokio gero partnerio, tačiau tuomet prisimenu, kiek daug laiko praleidžiu melsdamasi, išreikšdama savo didžiulę meilę Dievui ir suvokiu, kad Jis mane taip myli, kad nuolat grąžina į pačio idealiausio man skirto varianto rankas, net jeigu būnu susimaišiusi ar pasiklydusi savo mintyse ir jausmuose. Ši dieviška energija kartais net labai tiesiogiai atsuka mane atgal į tiesą. Ačiū jai. Ir galbūt dar daug gerų dalykų padarysiu, jeigu tokie geri dalykai vysta aplink mane. Taip lengva įsimylėti iš naujo ir kiekvieną kartą vis stipriau ir giliau. Nors dar būsiu čia nepilnai dvi savaites, bet iš tikrųjų jau labai nekantrauju, kada grįšiu pas savo vyrą visiškai kitokia nei buvau.


Būdama savo tėčio namuose ir darydama rytinę praktiką išgirdau maldą, kuri galbūt tau surezonuos. Manau, tai puikus būdas gerai dienos pradžiai:

Ačiū Tau, Kūrėjau ir Kūrėja viso to, kas yra,
Kad šiandieną galiu būti visiškame paprastume ir savo tyros esybės atsiskleidime.
Ačiū Tau, už šviesias mintis ir proto ramybę.
Ačiū Tau, už kupiną meilės širdies šventyklą, kurioje gali
apsilankyti kiekvienas.
Ačiū Tau, už tvirtą ryšį su šia planeta, prasmės buvimo čia ir namų jausmą.
Ačiū Tau, už visišką susijungimą su viską kuriančia kosmine energija, jos apsaugą, globą ir vedimą.
Ačiū Tau, kad galiu būti visiškoje gyvenimo tėkmėje, pasitikėjime savimi ir pasauliu.
Ačiū Tau, kad esu visiškoje gausoje ir viskas, ko man reikia ateina lengvai ir džiaugsmingai tuomet, kada reikia.
Ačiū Tau, kad šiandieną esi su manimi kiekvienoje mano mintyje, žodyje ir veiksme.
Myliu Tave be galo. Ačiū, kad esi. Ačiū, kad esu.

Ieva Žigonė
2020-08-08

Su mumis susisiekti galite rašydami el. paštu info@sanvaja.lt